Visa, kuo šiandien turtingas ir kuo didžiuojasi Akmenės kraštas, radosi ne tuščioje vietoje. Kiekviena akmeniškių karta tęsė ir plėtojo savo tėvų ir protėvių darbus, tradicijas. Šiose vietose žmonių gyventa jau I mūsų eros tūkstantmetyje. Per daugelį amžių tarp gūdžių senovės miškų įsikūrė kaimai, kai kurie išaugo į miestelius ir miestus, juos sujungė keliai. Rajono teritorijoje aptinkama ir žemaičių protėvių, ir žiemgalių buities bei kultūros pėdsakų.
![Picture](/uploads/2/5/3/9/25398664/2684960.jpg)
Istorija lėmė Akmenės kraštui būti daugelio praeities karo įvykių liudininku. Didelių skriaudų kraštui ir jo žmonėms padarė švedų kariuomenė 1625-1626 ir 1656-1659 metais, dar skaudesnių sugriovimų paliko 1705 m. švedų ir lietuvių kautynės dešiniajame Ventos upės krante, buvo sudeginta jau nemaža Akmenė. Ne kartą šias apylinkes siaubė badas, maras ir kitokios epidemijos, 1736 m. Akmenėje bebuvo likę 16 gyventojų. Tačiau atkaklūs ir darbštūs šio krašto žmonės užgydydavo karo žaizdas, vėl atstatydavo sugriautus namus. 1511 m. jau minimas Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms priklausęs Akmenės dvaras, 1531 m. karalius Žygimantas Senasis leido statyti Akmenės miestelį ir jame rengti turgus. 1561 m. miestelyje jau buvo 3 gatvės, jose 82 sklypai sodyboms. 1596 m. karalienė Ona leido Akmenėje statyti bažnyčią ir nurodė prie jos įsteigti mokyklą.
Akmenės kraštas buvo ir sukilimų prieš carinės Rusijos okupacinę valdžią verpetuose. Jo keliais žygiavo 1831 m. sukilėliai, o 1863 m. pavasario įvykiai aukso raidėmis įrašyti į visos Lietuvos istoriją. Tų metų kovo mėnesį Biliūniškių kaimo miškuose ginkluotų vyrų būrius ėmė telkti Šiaulių apskrities sukilėlių vadas Jonas Stanevičius. Jo kovotojai sėkmingai atlaikė reguliariosios kariuomenės atakas. Sukilėlių būriai veikė ir Suginčių, Klykolių, Akmenės apylinkėse. 1863 m. birželio 22 d. pergalingai baigėsi B. Dluskio-Jablonovskio vadovaujamų sukilėlių mūšis su reguliariąja Rusijos kariuomene Draginių miškuose, netoli Papilės. Lietuviškos spaudos draudimo laikais Papilės apylinkėse, Akmenėje ir kituose krašto kampeliuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, buvo platinama knygnešių atgabenta spauda.
1863 - 1864 m. sukilimo aukoms atminti pastatytas paminklas 1934 m.
![Picture](/uploads/2/5/3/9/25398664/138311.jpg?346)
Pirmasis pasaulinis karas į dešinįjį Ventos upėskrantą persirito 1915 m. balandžio mėnesį. Daugybė gyventojų buvo priversti pasitraukti į Rusijos gilumą. Okupuotame krašte kaizerinės kariuomenės valdžia įsteigė Dabikinės apskritį, kurios centras buvo V. Zubovo Dabikinės dvare.
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės.
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės.